Ar tikrai smarkiai populiarėjanti pramoga keturračiais daro žalą gamtai? Žinoma ne, jeigu jais važinėjama keliais pagal taisykles. O jeigu ne? Įsivaizduokime, kad mes – pabėgę iš miesto šurmulio, pavargę nuo įtampos ir tempų ieškome ramybės ir prieglobsčio gamtoje. Žemuogėlė, gaivus ir jėgų suteikiantis gurkšnis iš verdenės ar šaltinėlio ir... jaučiate kaip palengva grįžta jėgos. Dar valandėlė ir priglundate miške ant minkštos samanų paklotės. Saulė, šiltas vasaros vėjelis, paukščių trėlės, medžių ošimas, upelio čiurlenimas. Ilsimės. Stebime šapelį velkančią skruzdėlytę, žolės stiebeliu skubančią septyntaškę ar aksominį vikšriuką grakščiai judanti tik jam žinoma kryptimi ir staiga – riaumojantis, kopiantis šlaitais, pukšintis upelio vaga, ardantis miško paklotę, traiškantis visa kas gyva po galingais savo ratais – batais keturratis. Neliks jokio gyvo sutvėrimo, jo namų – paklotės, kopos... O gi ši transporto priemonė tam ir sukurta, kad koptų, ropotų, judėtų ten, kur nėra kelių arba jie sunkiai pravažiuojami – dažnai atrėžia pramogautojas. Keliais ja važinėti neįdomu – juk nieko neaplenksi, o jau ir nieko nenustebinsi – antrina kitas. Ir niekam nebeįdomu kiek nepatogumų tai sukelia vietos gyventojams, ar trikdo poilsiautojų ramybę, mažina vietovių rekreacinį patrauklumą, labai kenkia laukinei gyvūnijai, ypač jautriais laikotarpiais (pvz., jauniklių vedimo ir auginimo ar žiemojimo metu), teršia aplinką išmetimo dujomis ir dulkėmis, suardo per šimtus metų susidariusią miško, pelkių, piliakalnių ir pilkapių šlaitus smėlynų ir kitų jautrių gamtinių teritorijų augalinę dangą, sukelia dirvų eroziją, sunaikina saugomų augalų augavietes, mažų upių ir upelių vagose lašišinių žuvų nerštavietės.
Kasmet valstybiniai aplinkos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų pareigūnai užfiksuoja vis daugiau brutalių gamtos niokojimo atvejų. Motorinių transporto priemonių vairuotojai dažnai nepaiso informacinių užrašų ar draudžiamųjų ženklų, užtvarų miškuose ir laukų keliukuose, juos tiesiog apvažiuoja.
Primename, kad minėtų transporto priemonių vairuotojai gali važinėtis tik keliais, kurie atitinka Kelių įstatyme nurodytą apibrėžimą. Būtina nepamiršti, kad privalome sudaryti saugias ir vienodas sąlygas visiems eismo dalyviams. Visų eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, transporto priemonėms draudžiama važiuoti skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.
Važinėtis sporto, treniruočių ar kitų atrakcijų tikslais galima tik tam skirtose specialiose teritorijose, trasose, atskirais atvejais – karjeruose.
Keturračių vairuotojams yra taikomos tokios pat sankcijos, kaip ir kitų transporto priemonių vairuotojams. Be to, keturračių, kaip ir kitų motorinių transporto priemonių, vairuotojams galioja ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir aplinkosaugos įstatymuose numatyti reikalavimai – draudžiama važiuoti ir stovėti ant žalios vejos, statyti transporto priemones arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio ir t. t.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad saugomose teritorijose važinėjimas motorinėmis transporto priemonėmis papildomai reglamentuojamas. Nacionalinių ir regioninių parkų apsaugos reglamentuose nustatyta, jog važinėti ne keliais, ne keliuose statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones) draudžiama. Papildomus reikalavimus draustiniuose reglamentuoja Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai bei Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Pagal šiuos teisės aktus draustiniuose draudžiama ardyti natūralią dirvožemio dangą ir miško paklotę; lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. (teriologiniuose – skirtuose žinduolių apsaugai, hepertologiniuose – skirtuose varlių ir roplių apsaugai, entomologiniuose – skirtuose vabzdžių apsaugai, ornitologiniuose – skirtuose paukščių apsaugai, telmologiniuose – skirtuose pelkių apsaugai draustiniuose); važiuoti per brastas.
Motorinių transporto priemonių vairuotojai už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus keliuose ir aplinkosauginius pažeidimus gali būti patraukti administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Skiriamos baudos dydis gali siekti nuo penkiasdešimties iki dviejų šimtų litų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas už saugomų teritorijų ar saugomų gamtos objektų sunaikinimą ar suniokojimą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.
Nuoširdžiai prašome, nsaugokime gamtą, nepažeiskime žmonių, visuomenės interesų naudodami motorines transporto priemones.
Be visuomens, vietos bendruomenių ir teritorijų naudotojų pagalbos pasiekti norimą rezultatą bus sunku, todėl kreipiamės į visus - būkime atsakingi už gamtos, kultūros paveldo išsaugojimą ateinančioms kartoms.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
